Per pastarąjį dešimtmetį esu vedęs dešimtis darbuotojų kibernetinio saugumo mokymų gyvai — prieš pilną salę žmonių, dažnai visą pusdienį. Turinys būdavo tikslus, pavyzdžiai gyvi, auditorija — dėmesinga. Žmonės užduodavo protingus klausimus, atpažindavo sukčiavimo schemas per demonstraciją, juokdavosi iš mano pavyzdžių apie netikrus IT skyriaus laiškus. O po mėnesio, paklausus kolegų, kas iš to mokymo liko atmintyje, atsakymas būdavo tas pats: beveik nieko.
Ilgai tai priskirdavau blogam mokymo turiniui ar nuobodiems treneriams. Bet aš pats buvau tas treneris. Turinys buvo geras. Problema buvo ne žmonėse ir ne mano medžiagoje — problema buvo formate. Vienkartinis, ilgas, pasyviai klausomas mokymas tiesiog nėra būdas, kuriuo veikia žmogaus atmintis. Tai ne nuomonė — tai dešimtmečiais tirtas atminties ir mokymosi mokslo klausimas, ir jo išvados gerokai skiriasi nuo to, kas dažniausiai kartojama mokymų pristatymuose.
Mitas, kurį tikriausiai esate matę skaidrėje
Beveik kiekviename mokymų pristatyme kada nors matėte tą pačią piramidę: žmonės įsimena esą tik 10 % to, ką perskaito, 20 % to, ką išgirsta, ir net 90 % to, ką „padaro patys“. Skaičiai skambūs, vaizdas įtikinantis, ir jį naudoja tūkstančiai konsultantų visame pasaulyje.
Problema ta, kad šie skaičiai niekada nebuvo pagrįsti jokiu tyrimu. Norvegų tyrėjai Letrud ir Hernes (Cogent Education, 2018) atsekė šio „mokymosi piramidės“ mito kilmę per daugiau nei 160 metų publikacijų ir neaptiko nė vieno originalaus šaltinio — versija buvo tiesiog perrašinėjama iš vienos knygos į kitą, kol tapo „faktu“. Nepaisant to, tie patys nė karto nepatvirtinti procentai 1990–2013 m. buvo rasti 418-oje recenzuojamų mokslo žurnalų.
Šiame tinklaraštyje sąmoningai nenaudojame šios piramidės ir jos procentų — nei kaip iliustracijos, nei kaip argumento. Vietoj jos remiamės tuo, ką realūs, replikuoti tyrimai iš tiesų rodo apie mokymąsi ir atmintį.
Kas iš tikrųjų dingsta iš atminties
Dar XIX amžiaus pabaigoje psichologas Hermanas Ebbinghausas klasikiniuose atminties eksperimentuose parodė, kad naujai išmokta informacija pradeda blėsti labai greitai. Šie eksperimentai buvo sėkmingai pakartoti šiuolaikinėmis sąlygomis: Murre ir Dros (PLOS ONE, 2015) replikavo Ebbinghauso metodiką ir nustatė, kad praėjus vos parai išlikdavo maždaug trečdalis to, kas buvo išmokta, o po savaitės — mažiau nei ketvirtadalis.
Tai nereiškia, kad „darbuotojai pamiršta 67 % jūsų mokymo“ — tie skaičiai kilo iš laboratorinių atminties eksperimentų su dirbtine medžiaga, ne iš realių mokymų auditorijoje. Bet kryptis aiški: be pakartojimo, žinios blėsta greičiau, nei norėtųsi tikėti, ir vienas pusės dienos seminaras per metus tiesiog fiziologiškai negali pakankamai giliai įsirėžti į atmintį.
Ką moksliniai tyrimai rekomenduoja daryti kitaip
Gera žinia — yra keturios gerai patvirtintos praktikos, kurios realiai pagerina įsiminimą, ir kiekviena iš jų turi aiškų skaičiais pagrįstą pagrindimą:
- Kartojimas su tarpu, ne kiekiu. Mokslas rekomenduoja ne kartojimų skaičių, o tinkamą tarpą tarp jų. Cepeda ir kolegos (Psychological Science, 2008; daugiau nei 1 350 dalyvių) nustatė, kad pakartojimas po optimaliai parinkto tarpo pagerino įsiminimą 111 %, palyginti su mokymusi be tarpo. Praktinė taisyklė: jei norite, kad informacija išliktų kelias savaites, pakartokite ją praėjus maždaug 20 % to laiko; jei norite, kad išliktų metus — maždaug po 5 %.
- Prisiminimo pratybos, ne perskaitymas. Roediger ir Karpicke (Psychological Science, 2006) parodė, kad po savaitės testuoti dalyviai prisiminė 56 % medžiagos, o tie, kurie tiesiog perskaitė ją dar kartą — tik 42 %. Dunlosky ir kolegos (2013), apžvelgę dešimt populiariausių mokymosi metodų, aukščiausią „didelio naudingumo“ įvertinimą suteikė tik dviem — testavimuisi (prisiminimo pratyboms) ir pasiskirsčiusiam kartojimui.
- Trumpas vaizdo turinys. Guo, Kim ir Rubin (ACM Learning@Scale, 2014), išanalizavę 862 vaizdo įrašus ir 6,9 milijono peržiūrų sesijų, nustatė, kad žiūrėjimo trukmės mediana nesiekia 6 minučių, nesvarbu, koks bendras vaizdo įrašo ilgis.
- Skaidymas į segmentus. Rey ir kolegų 56 tyrimų metaanalizė (Educational Psychology Review, 2019) parodė, kad medžiaga, padalyta į trumpus, paties besimokančiojo tempu valdomus segmentus, išmokstama geriau, o pažintinė apkrova sumažėja.
Saugumo mokymuose tai ypač akivaizdu
Kibernetinio saugumo srityje šis modelis pasitvirtina dar aiškiau. Reinheimer ir kolegų 12 mėnesių lauko tyrimas su 409 darbuotojais (USENIX SOUPS, 2020) parodė, kad iškart po mokymo sukčiavimo laiškų atpažinimas pakilo nuo 62 % iki 80 % — bet po šešių mėnesių šis pagerėjimas išnyko visiškai. Tyrėjai rekomenduoja atnaujinti mokymą bent kas pusmetį ir pastebėjo, kad kaip priminimai geriausiai veikė vaizdo įrašai su interaktyviais pavyzdžiais, o trumpi tekstiniai priminimai — beveik neveikė.
Verta būti sąžiningiems ir dėl mokymų ribų. Prümmer ir kolegų 69 tyrimų metaanalizė (Computers & Security, 2024) rodo, kad mokymai stipriai padidina žinias ir sąmoningumą (efekto dydis d = 0,75), tačiau realaus elgesio pakeitimas yra kur kas sunkesnis uždavinys. Būtent todėl vieno karto per metus mokymo neužtenka — reikia trumpo, dažno priminimo, kuris palaikytų tai, kas buvo išmokta, o ne bandytų viską „įdiegti“ per vieną sėdėjimą.
Kodėl kibermokymai.lt sukurti būtent taip
Šis mokslas nėra teorinis pratimas — jis yra priežastis, kodėl platformą suprojektavome taip, o ne kitaip. Turinys pateikiamas kaip interaktyvus vaizdo įrašas, o ne tekstas skaitymui. Epizodai trunka nuo 5 iki 25 minučių — pakankamai trumpai, kad išliktų dėmesys, ir pakankamai ilgai, kad tema būtų atskleista iki galo. Kiekviename epizode yra įterpti klausimai, kurie priverčia sustoti ir atgaminti ką tik išgirstą informaciją, o ne tiesiog ją stebėti. Ir visą turinį suprojektavau pats — kaip CISSP sertifikuotas ekspertas, daugiau nei dešimt metų vedęs realius darbuotojų mokymus. Dirbtinis intelektas mūsų procese padeda tik generuoti vaizdą ir balsą, ne turinį ar pedagoginę logiką.
Nesakysime, kad trumpi vaizdo epizodai savaime pranašesni už gyvą, profesionalaus trenerio vedamą mokymą — tokio tiesioginio palyginimo tyrimo nėra, ir aš pats vis dar tikiu gyvo pokalbio verte. Bet turime aiškų mokslinį pagrindą teigti, kad kartojimas su tinkamu tarpu, prisiminimo pratybos, trumpas formatas ir segmentavimas realiai pagerina įsiminimą — ir būtent šiais principais grindėme kiekvieną platformos sprendimą.
Jei norite pasižiūrėti, kaip tai atrodo praktiškai, bet kurį kursą galite peržiūrėti nemokamai ir be registracijos adresu mokymai.kibermokymai.lt/browse.